Siųstuvo lempų treniravimas, vakuumo atstatymas

[LY2BAW]

Nežinau, į tą PA0FRI aprašytą ilgo lempų kaitinimo metodą žiūriu skeptiškai...
Bet jei padeda (kai kas sako - padeda!) - tai puiku.
Tik...
Jei lempa rimtai "numirė" (tinklelis susijungė su katodu ar su anodu, pasibaigė emisija ar pan. ), tai jai jau niekas, ko gero, nebepadės.

Apie senų lempų treniravimą, t.y. vakuumo "atgaivinimą" ilgai nenaudotose bet kokio senumo lempose, žinau gerai...
Ir, patikėkite, tai darosi gan paprastai ir gan greitai.

Nenaudojamose lempose ilgainiui vakuumas blogėja.
Lempą su blogu vakuumu įdėjus į siųstuvą galima sulaukti garsaus šūvio ir, jei saugikliai prasti, dūmų...
Nes lempose, ant vidinių konstrukcijos izoliatorių (keramikos ar stiklo), iš elektronų susiformuoja itin ploni metaliniai "plaukeliai".
Vakuumą privaloma pagerinti, tuos "plaukelius" būtina nudeginti aukšta įtampa.

Tam reikalingas reguliuojamas aukštos įtampos šaltinis, nuo 0 V iki bent kokių 30 KV.
Maitinimo šaltiniui tinka kineskopinio televizoriaus aukštos įtampos blokas su TVS transformatoriumi ir, jei reikia, su ten esančiu aukštos įtampos daugintuvu.
Prijungiama per srovę iki 100 mikroamperų ribojančius rezistorius.

Lempa treniruojama BE KAITINIMO.
Tinkleliai lieka kaboti ore, t.y. neprijungiami niekur.
Per 50 - 100 mikroamperų matavimo prietaisą lempa prijungiama ANODU prie reguliuojamo šaltinio MINUSO.
KATODAS jungiamas prie reguliuojamo šaltinio PLIUSO.
Viskas.

Reguliuojamo šaltinio Įtampa prijungiama prie lempos ir pradedama lėtai didinti nuo 0 (nulio) voltų tol, kol atsiras nedidelė, apie 10 mikroamperų, srovė.
Jai atsiradus ( jau prie kokių 3 - 5 kV) , įtampą nustojama kelti ir palaukiama, kol srovė nukris iki 0.
Srovė nukrenta gerėjant vakuumui.
Taip pasiekiama kokia 20 - 30 KV įtampa prie mažos srovės, ne daugiau kaip iki 5 - 10 mikroamperų.
Kai kada įtampa nepakyla tol, kol lempoje neįvyksta dideli "pramušimai".
Jų metu srovė šoka iki pat matavimo prietaiso skalės galo.
Todėl maksimalią srovę reikia apriboti apsauga iki 100 mikroamperų nuoseklių rezistorių pagalba maitinimo šaltinyje.
Po pramušimo įtampa vėl lėtai keliama kol srovė vėl pakyla iki maždaug 20-30 mikroamperų.
Tada vėl laukiama kol vakuumas pagerės ir srovė nukris iki 0.
Vėl keliama įtampa, atsiradus srovei vėl laukiama kol ji nukris.
Tokiu būdu prieinama prie 25 - 30 KV įtampos ir stovės iki 5 - 10 mikroamperų.
Tada darbas su vakuumo atstatymu lempoje yra baigtas.

Viskas lempas greitai "nužudo" per didelė jų kaitinimo srovė.
Kaitinimo įtampa turi būti reguliuojama ir paliekama MINIMALI, prie kurios lempa atiduoda jai skirtą galingumą.
Pavyzdžiui, kai kurios lempos atiduoda normalų galingumą prie 5.1 V kaitinimo įtampos vietoje parašytos 6.3 V kaitinimo įtampos.
Ilgainiui, mažėjant katodo emisijai, kaitinimo įtampa lėtai didinama iki normalaus atiduodamo galingumo.
Apie lempos kaitinimo įtampą, kuri yra didesnė nei skirta tai lempai, kalbėti net neverta.
Nauja lempa greitai "nužudoma" itin greitai.
O sumažinus kaitinimo įtampą, ją stabilizavus tame nustatytame žemesniame lygyje, siųstuvo lempų darbo laikas prailgėja 5 ar daugiau kartų.

Metodas patikrintas mano paties per daugelį daugelį metų darbo su siųstuvų lempomis.
Atsiperka, rimtos siųstuvų lempos juk labai brangios.
Sėkmės.

Tadas LY2BAW, 73

_______________________________________________

"...Internete užtikau tokį r/lempų treniravimo/gaivinimo metodą.
https://www.pa0fri.com/Lineairs/Tubes%2 ... ioning.htm
Norėčiau paklausti Jūsų nuomonės apie šį metodą..."